Dirbtinis intelektas (DI) kol kas nesukėlė masinių atleidimų ar staigaus darbo rinkos lūžio, tačiau ekspertai perspėja, kad didžiausi pokyčiai gali išryškėti artimiausiais metais. Pastaruoju metu vis daugiau diskusijų kyla dėl to, kaip DI paveiks darbuotojus, ar technologijos iš tiesų gali pakeisti dalį profesijų ir kiek realūs yra perspėjimai apie automatizacijos grėsmes. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Daronas Acemoglu sako, kad šiandien DI ekonomikoje vis dar daugiau neapibrėžtumo nei aiškių atsakymų.
Kurios DI tendencijos šiandien aktualiausios?
Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekonomistas D. Acemoglu interviu teigia, kad jo dar prieš 2024 metais pelnytą Nobelio ekonomikos premiją paskelbto tyrimo išvados apie DI poveikį darbo rinkai iki šiol iš esmės nepakito.
Ekonomisto vertinimu, ši technologija jau dabar gali automatizuoti tam tikras užduotis, tačiau kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad technologija artimiausiu metu galėtų pakeisti taip plačiai aptariamą žmonių darbą.
DI agentai
Pasak jo, viena svarbiausių šiandienos tendencijų yra sparčiai vystomi DI agentai – sistemos, galinčios atlikti užduotis savarankiškiau nei įprasti pokalbių robotai. Technologijų bendrovės vis dažniau pristato tokius sprendimus kaip būsimą alternatyvą daliai darbuotojų, tačiau D. Acemoglu šias prognozes vertina atsargiai.
Ekonomistas pabrėžia, kad dauguma profesijų susideda iš daugybės skirtingų užduočių, tarp kurių žmonės persijungia natūraliai. Tuo metu DI sistemoms vis dar sudėtinga prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių situacijų, skirtingų darbo metodų ar įvairių informacijos šaltinių. Dėl to, anot Nobelio premijos laureato, kalbos apie greitą ir masinį žmonių pakeitimą technologijomis gali būti gerokai perdėtos.
Augantis ekonomistų poreikis
Mokslininko teigimu, dar viena ryški tendencija – sparčiai augantis ekonomistų poreikis pačiose DI bendrovėse. Pastaraisiais metais tokios įmonės kaip „OpenAI“, „Anthropic“ ar „Google DeepMind“ pradėjo aktyviai formuoti vidines komandas, tiriančias DI poveikį darbo rinkai ir ekonomikai. D. Acemoglu manymu, tai rodo, kad technologijų sektorius puikiai supranta augantį visuomenės nerimą dėl darbo vietų ateities.
Vis dėlto ekonomistas perspėja, kad ateityje gali daugėti diskusijų dėl tokių tyrimų nepriklausomumo. Jo manymu, egzistuoja rizika, kad dalis svarbiausių analizių apie DI poveikį ekonomikai bus glaudžiai susijusios su pačiomis bendrovėmis, turinčiomis interesą formuoti palankų požiūrį į technologiją.
DI įrankių plėtra kasdienybėje
Trečioji tendencija susijusi su pačių DI įrankių naudojimu kasdieniame darbe. Nors pokalbių sistemos šiandien atrodo lengvai prieinamos, realus jų pritaikymas daugeliui darbuotojų vis dar nėra toks paprastas, kaip dažnai teigiama viešojoje erdvėje. Ekonomistas pastebi, kad ankstesnės technologinės revoliucijos išplito gerokai sparčiau todėl, kad įrankiai buvo aiškūs, paprastai naudojami ir lengvai pritaikomi kasdienėms užduotims.
Pasak D. Acemoglu, tikrasis DI proveržis galėtų ir įvykti tuomet, jei atsirastų daugiau paprastų, aiškiai pritaikomų ir produktyvumą realiai didinančių programų. Anot jo, būtent tokių sprendimų stoka šiandien yra viena priežasčių, kodėl DI poveikis darbo rinkai ir ekonomikai kol kas išlieka mažesnis, nei prognozuoja dalis technologijų sektoriaus atstovų.
TAIP PAT SKAITYKITE: DI lūžis jau arti: įvardijo, kada gali priartėti prie žmogaus sąmonės
Ką visa tai reiškia žmonėms?
Nors viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie galimą darbo rinkos perversmą, D. Acemoglu ragina situaciją vertinti atsargiau. Ekonomisto teigimu, dabartiniai ekonominiai rodikliai kol kas nerodo didelio DI poveikio užimtumui ar produktyvumui, todėl dalis garsiausių prognozių gali būti pernelyg skubotos.
Vis dėlto jis neatmeta, kad artimiausiais metais DI poveikis gali stiprėti – ypač tuo atveju, jei technologijos taps paprasčiau pritaikomos kasdieniame darbe. Anot ekonomisto, svarbiausias klausimas šiandien yra ne tai, ar ši technologija visiškai pakeis žmones, o kaip stipriai DI pakeis pačias darbo užduotis ir darbuotojų vaidmenį įvairiose profesijose.
Tuo tarpu TechNaujienos.lt esame plačiau nagrinėję DI galimybes ir jo veikimo specifiką, svarstydami, ar tai iš tiesų leistų pakeisti žmones tam tikruose darbuose.
Daugiau apie tai: Ar dirbtinis intelektas atims jūsų darbą?
The post Nobelio laureatas paaiškino, kurios 3 dirbtinio intelekto tendencijos šiandien svarbiausios appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje