NATO viršūnių susitikimo Gynybos pramonės forume Ankaroje pristatyta visa virtinė naujų iniciatyvų rodo, kad Aljansas spartina technologinę plėtrą. Dėmesys skiriamas ne tik didesnėms investicijoms į gynybą, bet ir konkrečioms technologijoms – nuo kovos su bepiločiais orlaiviais iki pažangių žvalgybos sistemų, kosmoso pajėgumų ir naujos kartos oro stebėjimo platformų. Šie sprendimai atspindi tai, kokiomis kryptimis artimiausiais metais vystysis NATO gynybos pajėgumai ir kokias pamokas Aljansas perėmė iš šiuolaikinių konfliktų.
Milijardinės investicijos į kovą su dronais
Vienas svarbiausių forumo pranešimų – daugiau kaip 40 mlrd. JAV dolerių investicijos į kovos su bepiločiais orlaiviais technologijas per artimiausius penkerius metus. NATO šalys taip pat išsikėlė tikslą iki 2027 metų pabaigos penkis kartus padidinti parengtų dronų operatorių skaičių.
Remiantis pateikta informacija, Aljansas planuoja sukurti bendrą antidroninių sistemų platformą, kuri leistų valstybėms greičiau įsigyti jau išbandytus ir tarpusavyje suderinamus sprendimus.
Tuo tarpu dronų operatorių rengimas bus integruotas į daugianacionalinę „Flight Training Europe“ iniciatyvą, kuri iki šiol daugiausia buvo skirta oro įgulų mokymui.
Toks dėmesys bepiločiams nėra atsitiktinis. Pastarųjų metų konfliktai parodė, kad dronai tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio elementų, todėl ne mažiau svarbu gebėti juos aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti.
JUMS GALI PATIKTI: Lietuvoje pirmą kartą testuojamos antidroninės sistemos: pritaikė Ukrainos pamokas
NATO atnaujina savo „akis danguje“
Forume taip pat paskelbta apie naujos kartos oro stebėjimo sistemos įsigijimą. Vienuolika NATO valstybių, tarp jų ir Lietuva, dalyvaus bendrame projekte, kuriuo dalis senstančių JAV „Boeing“ orlaivių bus pakeista Švedijos „Saab GlobalEye“ platformomis.
Šie orlaiviai skirti vienu metu stebėti oro, sausumos ir jūros erdvę. Jie galės aptikti sudėtingas grėsmes, įskaitant bepiločių spiečius, balistines ir sparnuotąsias raketas.
Tai vienas reikšmingiausių Aljanso oro stebėjimo modernizavimo žingsnių per pastaruosius dešimtmečius ir svarbus žingsnis renkantis ne JAV, o Europos sistemas.
Daugiau galimybių stebėti jūras ir atokius regionus
Liepos 7 dieną Aljansas paskelbė įsigysiantis iki penkių „MQ-4C Triton“ bepiločių orlaivių. Šie aukštai ir ilgai skristi galintys žvalgybiniai dronai papildys jau veikiančius NATO žvalgybos pajėgumus. „Triton“ sukurti ilgalaikei stebėsenai, nes ore gali išbūti daugiau nei parą, skristi didesniame nei 15 kilometrų aukštyje ir naudoti didelio nuotolio jutiklius.
„MQ-4C Triton“: pagrindinės techninės charakteristikos
| Parametras | Detalės |
| Gamintojas | „Northrop Grumman“ (JAV) |
| Tipas | Aukštai ir ilgai skristi galintis žvalgybinis bepilotis orlaivis |
| Maksimali skrydžio trukmė | Daugiau nei 24 valandos |
| Maksimalus skrydžio aukštis | Daugiau nei 15 km |
| Veikimo nuotolis | Apie 13,7 tūkst. km |
| Maksimalus greitis | Apie 575 km/h |
| Paskirtis | Jūrų stebėjimas, žvalgyba ir grėsmių aptikimas |
| Pagrindinės technologijos | Ilgo nuotolio radarai, elektrooptiniai ir infraraudonųjų spindulių jutikliai, automatinė duomenų perdavimo sistema |
Tokios galimybės leis efektyviau stebėti jūrų komunikacijos kelius, anksčiau pastebėti galimas grėsmes bei vykdyti operacijas sudėtinguose regionuose, įskaitant Arktį.
Didesnis dėmesys kosmosui
NATO taip pat paskelbė apie naujas daugianacionales iniciatyvas kosmoso srityje. Viena jų – HALO programa, kurios tikslas sujungti skirtingų valstybių karinius palydovus į bendrą tinklą ir taip sustiprinti ryšio, žvalgybos bei raketų stebėjimo galimybes.
TAIP PAT SKAITYKITE: Švedija paleido karinį palydovą: iš kosmoso stebės Rusijos veiksmus Baltijos regione
Kartu plečiamos ir kitos iniciatyvos. Prie NATO kosminių stebėjimo programų prisijungia naujos valstybės, o kai kurios šalys paskelbė apie investicijas į papildomus aukštos raiškos palydovus bei kariniam ryšiui skirtas žemos orbitos sistemas.
Nepaisant skirtingų iniciatyvų, žinutė aiški – kosmosas tampa vis svarbesne šiuolaikinės gynybos dalimi.
Modernizuojamas strateginis oro transportas
Forume nepamirštas ir karinis mobilumas. NATO valstybės pradėjo naują bendrą iniciatyvą dėl „Airbus A400M“ karinių transporto lėktuvų, o daugianacionalis „A330 MRTT“ oro tanklaivių projektas toliau plečiamas naujais dalyviais ir papildomais orlaiviais.
Bendras šių projektų tikslas – suteikti Aljansui daugiau lankstumo greitai perdislokuojant pajėgas, gabenant karinę techniką, vykdant degalų papildymą ore ar medicininę evakuaciją. Valstybės taip pat dalysis dalimi išlaidų, logistikos ir mokymų infrastruktūros.
„Airbus A400M“ ir „A330 MRTT“ charakteristikos
| „Airbus A400M“ | „A330 MRTT“ | |
| Pagrindinė paskirtis | Karinis transportas | Oro degalų papildymas ir strateginis transportas |
| Maksimalus greitis | Apie 780 km/val. | Apie 912 km/val. |
| Veikimo nuotolis | Iki 8 700 km (be krovinio) | Iki 14 800 km |
| Maksimali naudingoji apkrova | Iki 37 t | Iki 45 t krovinio arba iki 300 karių |
| Papildomos galimybės | Humanitarinės misijos, medicininė evakuacija, nusileidimas trumpuose ir neparuoštuose kilimo takuose | Karių ir krovinių transportas, medicininė evakuacija, strateginės misijos |
Apibendrinant, nors didelė dalis šių iniciatyvų dar tik laukia savo įgyvendinimo ateityje, NATO viršūnių susitikimas atskleidė, kad Aljansas dėmesį kreipia į tarpusavyje susijusių technologijų plėtrą, kurios leistų greičiau aptikti grėsmes, efektyviau rinkti ir dalytis žvalgybine informacija bei sustiprinti valstybių gebėjimą reaguoti į vis sudėtingesnius šiuolaikinius saugumo iššūkius.
The post NATO forume – naujos technologijos ir milijardinės investicijos: ką verta žinoti? appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje