Dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūros elektros poreikis iki 2030 metų gali daugiau nei padvigubėti ir pasiekti 945 teravatvalandes per metus. Jungtinių Tautų universiteto tyrėjai perspėja, kad kartu sparčiai augs ne tik energijos, bet ir vandens bei žemės išteklių naudojimas. Jų vertinimu, vien DI aptarnaujančių duomenų centrų vandens pėdsakas dešimtmečio pabaigoje gali prilygti baziniams 1,3 mlrd. žmonių metiniams poreikiams, todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę iš naujo įvertinti tikrąją technologijų pažangos kainą.
DI revoliucija reikalauja vis daugiau išteklių
Jungtinių Tautų universiteto mokslininkai teigia, kad iki šiol DI poveikis aplinkai dažniausiai buvo vertinamas per anglies dvideginio emisijų prizmę, tačiau toks požiūris neatskleidžia viso vaizdo. Paskelbtoje ataskaitoje pirmą kartą plačiau įvertinti ir vandens bei žemės išteklių poreikiai, susiję su sparčiai augančia duomenų centrų infrastruktūra. Mokslininkų teigimu, būtent šie veiksniai artimiausiais metais gali tapti vienu svarbiausių iššūkių DI sektoriui.
Tyrėjų vertinimu, pasaulio duomenų centrai 2025 metais sunaudojo apie 448 teravatvalandes elektros energijos. Tačiau didžiausią nerimą kelia prognozės ateičiai – iki 2030 metų duomenų centrų elektros poreikis gali išaugti iki 945 teravatvalandžių arba beveik 3 proc. viso pasaulio elektros suvartojimo.
JUMS GALI PATIKTI: Atskleisti šokiruojantys faktai: ko technologijų milžinės viešai nepasako apie dirbtinį intelektą?
Kas lemia šiuos sparčius pokyčius?
Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad didžiausią energijos poreikį šiandien sukuria ne naujų DI modelių kūrimas, o jų kasdienis naudojimas. Tyrėjų vertinimu, vadinamasis veikimo etapas (angl. inference), kai sistema apdoroja vartotojų užklausas ir generuoja atsakymus, sudaro net 80–90 proc. visų DI energijos sąnaudų.
Pasak mokslininkų, papildomą spaudimą infrastruktūrai kelia ir naujausia tendencija – vaizdų bei vaizdo įrašų generavimas. Ataskaitoje nurodoma, kad DI sukurtas vaizdas gali pareikalauti maždaug 1450 kartų daugiau energijos nei paprasta teksto klasifikavimo užduotis, o sudėtingų vaizdo įrašų generavimas energijos poreikį išaugina dar labiau.
Kodėl kalbama apie galimą krizę?
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad problema slypi ne tik augančiame elektros suvartojime. Jų vertinimu, iki 2030 metų duomenų centrų veikla gali būti susijusi su maždaug 9,3 trilijono litrų vandens sunaudojimu ir daugiau nei 14,5 tūkst. kvadratinių kilometrų žemės plotu, reikalingu energijos gamybai bei infrastruktūrai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jungtinės Tautos skelbia: prasideda „pasaulinis vandens bankrotas“ – brangs maistas ir energija
Tai reikštų, kad sparčiai auganti DI ekosistema darytų vis didesnį spaudimą gamtiniams ištekliams regionuose, kurie ir taip susiduria su vandens ar žemės naudojimo problemomis.
Be to, mokslininkai perspėja, kad sparti DI plėtra gali didinti elektroninių atliekų kiekį, stiprinti priklausomybę nuo ribotų gamtinių išteklių ir dar labiau koncentruoti technologinę galią nedidelėje pasaulio dalyje.
Visi šie aspektai kartu gali apsunkinti tvarų technologijų augimą ir priversti valstybes ieškoti naujų būdų, kaip suderinti skaitmeninę pažangą su energijos, vandens bei kitų išteklių valdymu.
Ką visa tai reikštų žmonėms?
Nors dauguma vartotojų DI sieja su patogesne paieška, automatizuotomis užduotimis ar naujomis kūrybos galimybėmis, mokslininkai perspėja, kad sparčiai auganti infrastruktūra gali turėti platesnių ir kiek kitokių pasekmių.
Dėl šios priežasties ateityje diskusijos apie DI gali apimti ne tik technologines galimybes, bet ir klausimus, susijusius su energetiniu saugumu, vandens išteklių naudojimu bei ilgalaikiu tvarumu.
Vis dėlto ataskaitos autoriai pabrėžia, kad jų tikslas nėra stabdyti šios technologijos plėtrą. Priešingai, jie ragina technologijų bendroves, vyriausybes ir investuotojus jau dabar vertinti visą DI poveikį aplinkai.
The post Mokslininkai skelbia nerimą keliančią prognozę: Artėja dirbtinio intelekto krizė? appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje