Dirbtinis intelektas (DI) ateityje gali padėti gerokai tiksliau nuspręsti, kuriems vėžiu sergantiems pacientams imunoterapija bus veiksminga dar prieš pradedant gydymą. Tokį sprendimą pristatė Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai, sukūrę naują modelį „COMPASS“, kuris tyrime tiksliau nei iki šiol naudoti metodai prognozavo pacientų atsaką į gydymą. Jei rezultatai pasitvirtins klinikiniuose tyrimuose, ši technologija galėtų prisidėti prie tikslesnės personalizuotos medicinos ir efektyvesnio naujų vaistų kūrimo.
Tiksliau prognozuoja gydymo sėkmę
Harvardo medicinos mokyklos mokslininkų sukurtas DI modelis analizuoja naviko genų aktyvumą ir pagal šiuos duomenis prognozuoja, ar pacientas tikėtina reaguos į imunoterapiją. Tyrėjai modelį apmokė naudodami daugiau kaip 10 tūkst. navikų genetinius duomenis iš 33 skirtingų vėžio tipų, o vėliau jo veikimą įvertino remdamiesi 16 klinikinių atvejų.
Remiantis mokslo žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo rezultatais, palyginus su iki šiol naudotais prognozavimo metodais, modelis pacientų atsaką į imunoterapiją numatė vidutiniškai 8,5 proc. tiksliau. Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad modelis išlaikė gerus rezultatus nepriklausomai nuo vėžio tipo ar taikyto imunoterapinio vaisto.
Padėtų gydytojams
Pasak mokslininkų, sukurtas modelis ne tik prognozuoja, bet ir paaiškina. Skirtingai nei daugelis vadinamųjų „juodosios dėžės“ DI sistemų, šis modelis gali paaiškinti, kokie biologiniai procesai lėmė konkrečią prognozę.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tyrimas: dėl dirbtinio intelekto kas antras gydytojas gali priimti daugiau pacientų
Tyrėjai aiškina, kad sistema remiasi dešimtimis imunologinių požymių ir naviko mikroaplinkos ypatybių, todėl gydytojai gali geriau suprasti, kodėl vieniems pacientams imunoterapija tikėtina bus veiksminga, o kitiems – ne.
Kol kas – dar ne klinikinė praktika
Nors rezultatai atrodo daug žadantys, patys tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai dar nėra įrankis, kuris jau šiandien būtų naudojamas ligoninėse. „COMPASS“ buvo vertinamas analizuojant anksčiau sukauptus pacientų duomenis, todėl dabar svarbiausias etapas –klinikiniai tyrimai.
Tik jiems patvirtinus, kad sistema patikimai veikia realiomis gydymo sąlygomis, ji galėtų tapti papildoma priemone gydytojams priimant sprendimus dėl imunoterapijos.
Ką tai gali reikšti pacientams?
Jeigu būsimi klinikiniai tyrimai patvirtins dabartinius rezultatus, tokie modeliai kaip „COMPASS“ galėtų padėti tiksliau parinkti pacientus, kuriems imunoterapija turi didžiausią tikimybę būti veiksminga. Tai reikštų ne tik labiau individualizuotą gydymą, bet ir mažesnę riziką skirti brangų, šalutinį poveikį bei ne visada veiksmingą gydymą žmonėms, kuriems jis greičiausiai nepadės.
Be to, tikslesnė pacientų atranka galėtų paspartinti ir naujų vaistų klinikinius tyrimus, nes juose dalyvautų geriau konkrečiai terapijai tinkantys pacientai. Nors iki realaus pritaikymo ligoninėse dar laukia papildomi tyrimai, mokslininkų teigimu, tokie sprendimai gali tapti svarbiu žingsniu personalizuotos medicinos link.
Čia, kaip matyti, vis svarbesnį vaidmenį atlieka ir DI, kuris ekspertų vertinamas kaip vienas svarbiausių „variklių“, keisiančių ateities mediciną.
Plačiau apie tai: Paskelbtos svarbiausios 2026 m. technologijos: nuo tikslesnio vėžio gydymo iki duomenų apsaugos
The post Ar vėžio gydymas bus veiksmingas – galės parodyti dirbtinis intelektas: paskelbti tyrimo rezultatai appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje