Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia darbo rinką, tačiau didžiausia klaida būtų manyti, kad ateities sėkmę lems vien technologinės žinios. Naujoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) analizėje teigiama, kad darbuotojų konkurencingumą vis labiau lems gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir įgūdžiai, kurių technologijos kol kas negali lengvai pakeisti.
Įvertino, kokių įgūdžių reikės dirbtinio intelekto amžiuje
OECD paskelbė analitinį dokumentą „Skills in the AI Age“, kuriame nagrinėjama, kaip DI keičia darbo rinką, kokios profesijos patiria didžiausius pokyčius ir kokių gebėjimų ateityje reikės darbuotojams. Organizacija pabrėžia, kad DI tampa bendros paskirties technologija, kurios poveikis gali būti panašus į garo mašinos ar elektros atsiradimą – ji didina produktyvumą, kuria naujas galimybes, tačiau kartu kelia iššūkių darbo rinkai ir skatina persvarstyti, kokie įgūdžiai bus svarbiausi ateityje.
Viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie tai, kad DI gali pakeisti milijonus darbuotojų. Vis dėlto OECD ragina situaciją vertinti plačiau. Pasak organizacijos, DI darbo rinką veikia trimis kryptimis – automatizuoja dalį užduočių, sukuria naujų veiklų ir kartu padidina žmonių produktyvumą. Dėl šios priežasties galutinis poveikis priklausys nuo to, kuris iš šių procesų dominuos konkrečioje profesijoje.
Techninės žinios – dar ne viskas
Nors pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama gebėjimui naudotis tokiais įrankiais kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, OECD pabrėžia, kad vien techninių žinių nepakaks. Organizacijos vertinimu, ateities darbo rinkoje vis didesnę vertę kurs darbuotojai, gebantys ne tik pasitelkti DI, bet ir kritiškai vertinti jo pateikiamą informaciją, kūrybiškai spręsti problemas bei greitai prisitaikyti prie naujų užduočių.
JUMS GALI PATIKTI: Naudojate „ChatGPT“ kasdien? Šie 3 nustatymai gali būti naudingesni, nei manote
Ataskaitoje išskiriamos kelios įgūdžių grupės. Pirmiausia – baziniai gebėjimai, tokie kaip raštingumas, matematinis ir mokslinis išprusimas, kurie išlieka svarbiu pagrindu dirbant skaitmeninėje aplinkoje. Ne mažiau reikšmingi tampa ir skaitmeniniai įgūdžiai – nuo kasdienio naudojimosi technologijomis iki sudėtingesnių informacinių technologijų kompetencijų.
Vis dėlto didžiausią dėmesį OECD skiria vadinamiesiems papildomiems įgūdžiams. Kritinis mąstymas, kūrybiškumas, bendradarbiavimas ir gebėjimas nuolat mokytis įvardijami kaip savybės, kurios leidžia efektyviai dirbti kartu su DI ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių darbo reikalavimų. Organizacijos vertinimu, būtent šie gebėjimai tampa vienu svarbiausių konkurencinių pranašumų, nes juos automatizuoti gerokai sudėtingiau nei rutinines užduotis.
Tuo pačiu OECD atkreipia dėmesį, kad pažangių DI kompetencijų, pavyzdžiui, mašininio mokymosi ar duomenų mokslo žinių, paklausa ir toliau sparčiai auga.
Nuolatinis mokymasis gali tapti svarbiausia investicija į karjerą
Nors prognozės apie DI poveikį darbo rinkai vis dar kelia daug diskusijų, viena tendencija ryškėja vis aiškiau – vis didesnę vertę turės ne tie, kurie stengsis konkuruoti su technologijomis, o tie, kurie gebės jas išnaudoti savo naudai.
Gebėjimas mokytis, prisitaikyti prie pokyčių ir nuolat atnaujinti žinias tampa ne trumpalaikiu privalumu, o ilgalaike investicija į profesinę ateitį.
Tuo tarpu konkrečiau, kurios profesijos yra labiausiai pažeidžiamos, nagrinėjome ankstesniame TechNaujienos.lt gide: Ar dirbtinis intelektas atims jūsų darbą?
The post Bijote, kad jus pakeis dirbtinis intelektas? Šie įgūdžiai gali tapti didžiausiu pranašumu appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje