Europos Komisija antradienį pristatė naują veiksmų planą, kuriuo siekiama padėti Europos Sąjungai (ES) pasirengti sparčiai augančioms grėsmėms, susijusioms su pažangiais dirbtinio intelekto (DI) modeliais. Plane numatytos priemonės turėtų padėti ne tik geriau apsaugoti svarbiausias skaitmenines sistemas, bet ir sudaryti sąlygas saugiau naudoti DI kibernetinės gynybos srityje.
Kaip ES ketina stiprinti kibernetinę gynybą?
Liepos 7 dieną Europos Komisijos pristatytame veiksmų plane numatyta stiprinti Europos pasirengimą kibernetinėms grėsmėms, kurios gali kilti dėl sparčiai tobulėjančių DI modelių. Dokumente daug dėmesio skiriama tam, kaip užtikrinti saugų pažangiausių sistemų naudojimą, laiku įvertinti jų keliamą riziką ir pasitelkti šias technologijas stiprinant kibernetinę gynybą.
Tarp svarbiausių numatytų priemonių – didesni Europos pajėgumai vertinti pažangių DI modelių saugumą, aiškesnės prieigos prie tokių sistemų taisyklės viešojo ir privataus sektoriaus organizacijoms, saugių testavimo aplinkų kūrimas bei glaudesnis bendradarbiavimas su ES kibernetinio saugumo agentūra (ENISA).
Plane taip pat numatoma plačiau naudoti ir patį DI, kad saugumo spragos programinėje įrangoje būtų aptinkamos ir pašalinamos greičiau, o į kibernetines atakas būtų galima reaguoti operatyviau.
Europos Komisijos vertinimu, pažangūs DI modeliai iš esmės keičia kibernetinio saugumo aplinką. Nors ši technologija gali padėti greičiau aptikti pažeidžiamumus ir sustiprinti skaitmeninę apsaugą, ji taip pat gali būti panaudota piktavališkiems tikslams. Nusikaltėliai DI gali pasitelkti automatizuodami tam tikrus kibernetinių atakų etapus, ieškodami sistemų silpnųjų vietų ar didindami atakų mastą ir greitį.
Dėl šios priežasties Komisija siekia, kad Europos valstybės, verslas ir už kibernetinį saugumą atsakingos organizacijos glaudžiau bendradarbiautų.
Ką tai reiškia gyventojams?
Nors naujasis veiksmų planas pirmiausia orientuotas į institucijas ir organizacijas, jo tikslas – didinti visos Europos skaitmeninės infrastruktūros atsparumą.
Tai apima kritinės svarbos sektorius, tokius kaip energetika, sveikatos apsauga, finansai, transportas ir viešasis administravimas, kurių veiklos sutrikimai gali tiesiogiai paveikti gyventojus.
Numatyta, kad pirmieji plano įgyvendinimo darbai prasidės dar šiais metais. Iki metų pabaigos ENISA turėtų paskelbti rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo DI pagrįstų kibernetinių grėsmių, taip pat bus rengiamos pažangių DI modelių naudojimo gairės, kuriamos saugios jų testavimo aplinkos ir pradedami kibernetinio saugumo specialistų mokymai. 2027 metais planuojama įsteigti ES pajėgumus, skirtus nepriklausomai vertinti pažangių DI modelių saugumą ir keliamą riziką.
Ar ES nevėluoja?
Kol kas Europos Komisija pristatė veiksmų planą, todėl dauguma jame numatytų priemonių dar tik bus įgyvendinamos artimiausiu metu. Visgi pastarieji įvykiai rodo, kad kibernetinės grėsmės ir jose pasitelkiami pažangūs technologiniai metodai jau yra ne tik teorija, bet ir realūs incidentai.
Kaip anksčiau aptarėme, technologijų milžinė „Google“ jau yra skelbusi apie pirmąją DI sukurtą kibernetinę ataką, o ekspertai saugumo spragų jau yra aptikę ir sukčiams stengiantis paveikti „ChatGPT“ atsakymus ar vis daugiau kasdienybėje pasitelkiamų DI agentų veiklą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kibernetinis saugumas 2026 metais: ką iš tikrųjų turėtų žinoti kiekvienas
Šie pavyzdžiai rodo, kad grėsmės sparčiai evoliucionuoja, todėl Europos siekis stiprinti kibernetinę gynybą yra svarbus žingsnis, tačiau tuo pačiu tai rodo, kad naujos apsaugos priemonės turi būti diegiamos pakankamai greitai, jog spėtų prisitaikyti prie dar sparčiau tobulėjančių technologijų.
The post ES pristatė planą, kaip ruošiasi apsaugoti gyventojus nuo DI sukeltų kibernetinių grėsmių appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje