Kibernetinių incidentų Lietuvoje praėjusiais metais sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, tačiau tai nereiškia, kad grėsmių tapo mažiau. Nauja 2025 metų kibernetinių grėsmių ataskaita, kurią parengė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) kartu su tarptautiniais partneriais, atskleidžia kitokią tendenciją – nors buvo fiksuotas bendras mažėjimas, neteisėtos veiklos ir sukčiavimo atvejų skaičius per metus išaugo daugiau nei dvigubai.
Incidentų mažiau, tačiau sukčiavimo mastas sparčiai auga
Ataskaitos duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 2 888 kibernetiniai incidentai, kai 2024 m. jų buvo 3 874. Tai reiškia, kad bendras incidentų skaičius sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Vis dėlto detalesnė statistika rodo, kad ne visose srityse situacija gerėjo.
Bene vienas didžiausių šuolių – neteisėtos veiklos ir sukčiavimo kategorijoje. Per metus tokių incidentų padaugėjo nuo 444 iki 907 – daugiau nei dvigubai. Tai reiškia, kad finansinio sukčiavimo ir kitų neteisėtų veiklų mastas vis dar plečiasi.
Tačiau, kaip nurodoma ataskaitoje, mažėjo kitų tipų kibernetinių incidentų. Socialinės inžinerijos atvejų, įskaitant fišingo (angl. phishing) atakas, per metus sumažėjo nuo 2 288 iki 1 551. Nepaisant to, ši kategorija ir toliau išlieka didžiausia – ji sudarė beveik pusę, arba 49 proc., visų 2025 m. Lietuvoje užregistruotų kibernetinių incidentų.
Pastebimas ir ryškus bandymų įsilaužti bei kenkėjiškos programinės įrangos naudojimo atvejų mažėjimas. Bandymai įsilaužti sumažėjo nuo 246 iki 93, o su kenkėjiškomis programomis susijusių incidentų – nuo 223 iki 89.
Kibernetinės grėsmės neišnyko visame regione
Lietuvos rezultatai yra tik dalis platesnės regioninės situacijos. Ataskaitoje, kurioje be Lietuvos analizuota ir Lenkija, Čekija, Ukraina ir JAV, pabrėžiama, kad 2025 m. vis dažniau fiksuotos atakos prieš interneto infrastruktūrą, VPN sistemas ir kitus iš išorės pasiekiamus įrenginius.
Kartu augo dirbtinio intelekto naudojimas kibernetiniuose nusikaltimuose – jis vis dažniau pasitelkiamas įtikinamesnėms atakoms rengti. Pastarosiomis savaitėmis nuogąstavimų dėl šios technologijos poveikio saugumui buvo ir iš kitų tarptautinių institucijų (juos aptarėme ČIA).
Ką tai reiškia gyventojams?
Nors bendras kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje mažėja, ataskaita rodo, kad sukčiai vis dažniau orientuojasi ne į sudėtingus techninius įsilaužimus, o į žmones. Dėl to didžiausia rizika išlieka susijusi su apgaulingais laiškais, suklastotomis interneto svetainėmis, SMS žinutėmis ar telefoniniais skambučiais, kuriais siekiama išvilioti prisijungimo duomenis ar pinigus.
Viena svarbiausių apsaugos priemonių išlieka atsargumas – būtent dėl žmogaus neapdairumo ir klaidos daugeliu atveju sėkmingai įvykdomos tokios kampanijos.
Kaip sumažinti riziką tapti sukčių taikiniu?
- Nespauskite nuorodų neaiškiuose el. laiškuose ar SMS žinutėse, kol neįsitikinote, kad jos tikros.
- Visada patikrinkite interneto svetainės adresą, ypač jei joje prašoma prisijungti ar įvesti banko duomenis.
- Reguliariai atnaujinkite telefoną, kompiuterį ir naudojamas programas – taip ištaisomos žinomos saugumo spragos.
- Naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA) svarbiausiose paskyrose – net pavogus slaptažodį, jis suteikia papildomą apsaugos sluoksnį.
Tai tik dalis to, ką galite padaryti patys norėdami apsisaugoti. Plačiau apie dažniausiai pasitaikančias kibernetines grėsmes ir būdus nuo jų apsisaugoti skaitykite:
Kibernetinis saugumas 2026 metais: ką iš tikrųjų turėtų žinoti kiekvienas
The post Kibernetinių incidentų Lietuvoje sumažėjo, tačiau viena grėsmė išaugo dvigubai: ką svarbu žinoti appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje