Beveik dvejus metus Europoje fiksuoti bepiločių orlaivių incidentai galėjo būti koordinuotos Rusijos hibridinės kampanijos dalis. Tokią išvadą naujoje ataskaitoje pateikia Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS). Analitikų vertinimu, dalis dronų galėjo būti paleidžiami iš su Rusija siejamų „šešėlinio laivyno“ laivų, o pagrindinis kampanijos tikslas buvo ne smūgiai, bet Europos oro gynybos ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo tikrinimas.
Dronų incidentai galėjo būti koordinuota kampanija
Šiandien paskelbtoje IISS ataskaitoje teigiama, kad Kremlius „labai tikėtina“ vykdė koordinuotą bepiločių orlaivių kampaniją Europoje. Analitikų vertinimu, su Rusija siejami laivai, įskaitant vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, tikriausiai buvo naudojami kaip dronų paleidimo ir susigrąžinimo platformos vykdant platesnio masto hibridines operacijas prieš Europą.
Remiantis ataskaitoje surinktais duomenimis, nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2026 m. vasario įtartini dronų incidentai buvo fiksuojami mažiausiai dvylikos NATO valstybių ir Airijos oro erdvėje. Dėl dalies jų laikinai stabdyta didžiųjų oro uostų veikla, sutrikdytos karinės operacijos, o bepiločiai pastebėti prie strategiškai svarbių karinių ir energetikos objektų.
Vis dėlto IISS autoriai pabrėžia, kad jų išvada nėra grindžiama pavieniais incidentais. Jie neteigia, kad kiekvienas užfiksuotas atvejis buvo Rusijos organizuota operacija ar kad visais atvejais buvo panaudoti būtent bepiločiai orlaiviai. Tačiau, analitikų vertinimu, bendras incidentų mastas, geografinis pasiskirstymas ir pasikartojantys požymiai leidžia manyti, kad vien mėgėjiška veikla ar atsitiktiniais oro erdvės pažeidimais tokio modelio paaiškinti nepakanka.
Įtariamas „šešėlinis laivynas“
Viena svarbiausių ataskaitos išvadų – prielaida, kad dalis dronų galėjo būti paleidžiami iš su Rusija siejamų komercinių laivų. Analitikų vertinimu, tokia schema galėjo leisti vykdyti operacijas iš tarptautinių vandenų, apsunkinti jų kilmės nustatymą ir sudaryti sąlygas Maskvai neigti savo dalyvavimą.
Šią versiją, anot IISS, pagrindžia keli tarpusavyje sutampantys požymiai. Tyrėjai atkreipia dėmesį į incidentų pasiskirstymą prie Šiaurės ir Baltijos jūrų, užfiksuotus kai kurių su Rusija siejamų laivų judėjimo ypatumus bei tai, kad dalis šiuolaikinių Rusijos bepiločių savo techninėmis galimybėmis iš tiesų galėtų būti naudojami iš jūrinių platformų.
Vis dėlto ataskaitoje pabrėžiama, kad tai nėra galutinai įrodyta. Autoriai pripažįsta, jog nė viena Europos valstybė iki šiol viešai nėra susiejusi „šešėlinio laivyno“ laivo su konkrečiu dronų incidentu.
Rusijos tikslai – nuspėjami
IISS vertinimu, ši kampanija greičiausiai buvo skirta ne tiesioginiams smūgiams, o žvalgybai ir Europos pasirengimo tikrinimui. Analitikai mano, kad vienas svarbiausių tikslų galėjo būti NATO oro gynybos bei karinių vadaviečių reakcijos laiko ir sprendimų priėmimo procedūrų stebėjimas.
TAIP PAT SKAITYKITE: JAV paviešino vaizdo įrašą, kaip perima tanklaivį, siejamą su rusiška nafta
Kartu, anot tyrėjų, galėjo būti renkama informacija apie kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, karinius objektus ar logistikos centrus, naudojamus paramai Ukrainai. Kita galima kampanijos paskirtis buvo sukelti ekonominių nuostolių trikdant civilinę aviaciją ir mažinti visuomenės pasitikėjimą oro erdvės saugumu.
Anot IISS, tokiais pasikartojančiais incidentais galėjo būti siekiama ir to, kad panašūs oro erdvės pažeidimai ilgainiui būtų pradėti vertinti kaip įprastas reiškinys. Tyrėjų teigimu, tai galėtų apsunkinti sprendimą, kada į tokius veiksmus jau būtina reaguoti bendru NATO ir Europos valstybių atsaku.
Europai dar yra kur „tobulėti“
IISS vertinimu, ši kampanija atskleidė ne tik konkrečias Europos oro gynybos spragas, bet ir platesnes problemas. Analitikai pažymi, kad dabartinė kovos su bepiločiais orlaiviais sistema vis dar nėra pritaikyta tokioms grėsmėms – dronų aptikimo galimybės išlieka netolygios, teisiniai įgaliojimai fragmentuoti, o incidentų kilmės nustatymas dažnai vyksta pernelyg lėtai, kad užtikrintų veiksmingą atgrasymą.
Tyrėjų teigimu, kampanija taip pat parodė, kad kolektyvinio NATO ir Europos valstybių atsako slenkstis yra aukštesnis, nei iki šiol buvo manyta. Kitaip tariant, Rusija galėjo tikrinti sąjungininkų reakciją ir atskleisti jų pažeidžiamumus neperžengdama ribos, kuri paskatintų bendrą kolektyvinį atsaką.
Ar ši kampanija iš tiesų buvo koordinuojama iš Maskvos, galutinai atsakyti gali tik būsimi oficialūs tyrimai. Tačiau IISS ataskaita pirmą kartą mėgina juos įvertinti kaip vienos platesnės kampanijos dalį ir kelia klausimą, ar Europa pakankamai greitai prisitaiko prie naujų hibridinių grėsmių.
The post Analitikai: Rusija beveik dvejus metus galėjo vykdyti slaptą dronų kampaniją Europoje – pasitelkusi „šešėlinį laivyną“ appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje