„ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ ankstyvose diskusijose su JAV administracija aptarė galimybę JAV vyriausybei skirti 5 proc. bendrovės nuosavybės dalį. Apie tai, remdamasis dviem su derybomis susipažinusiais šaltiniais, pranešė „Financial Times“. Jei toks modelis kada nors būtų įgyvendintas, tai taptų vienu neįprasčiausių valstybės ir privataus dirbtinio intelekto verslo susitarimų.
Kol kas tai nėra patvirtintas sandoris. Kalbama apie ankstyvo etapo svarstymus, o „Reuters“ nurodė negalėjusi šio pranešimo nepriklausomai patvirtinti. „OpenAI“ ir Baltieji rūmai į agentūros prašymus pakomentuoti iš karto neatsakė.
5 proc. paketas būtų vertas dešimčių milijardų
„Financial Times“ vertinimu, „OpenAI“ vertė siekia apie 852 mlrd. JAV dolerių. Pagal tokį vertinimą 5 proc. nuosavybės dalies teorinė vertė būtų maždaug 42,6 mlrd. JAV dolerių.
Tai nereiškia, kad JAV vyriausybė automatiškai gautų tokią sumą grynaisiais. Tokios dalies vertė priklausytų nuo galutinės bendrovės struktūros, sandorio sąlygų, galimų balsavimo teisių ir pačios „OpenAI“ vertės pokyčių ateityje.
Vis dėlto pats skaičius parodo planuojamo modelio mastą. Nebūtų kalbama apie simbolinę partnerystę ar vienkartinę subsidiją – JAV valdžia galėtų tapti reikšminga mažumos dalininke vienoje svarbiausių pasaulio dirbtinio intelekto bendrovių.
Idėja – kad iš DI bumo uždirbtų ne tik technologijų gigantai
FT šaltinių teigimu, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas su administracijos atstovais aptarė platesnę idėją: kad ir kitos didžiosios JAV dirbtinio intelekto bendrovės galėtų skirti panašią dalį savo nuosavybės viešam fondui.
Toks fondas būtų panašus į Aliaskos nuolatinį fondą – valstijos investicinę struktūrą, sukurtą iš naftos pajamų. Dalį jo investicinės grąžos Aliaskos gyventojai gauna dividendų forma.
Tokio modelio logika paprasta: jei dirbtinis intelektas sukurs milžinišką ekonominę vertę, jos nauda neturėtų atitekti tik bendrovių steigėjams, fondams ir instituciniams investuotojams. „Reuters“ rašo, kad ši idėja atsirado platesnių diskusijų fone – ar JAV visuomenė neturėtų tiesiogiai dalyvauti DI sektoriaus sukuriamo turto augime.
Ne kontrolė, bet visiškai naujas valstybės vaidmuo
5 proc. dalis savaime nereikštų, kad JAV valdžia perimtų „OpenAI“ kontrolę. Tai būtų mažumos paketas, o reali įtaka priklausytų nuo galimų balsavimo teisių, vietų valdyboje, veto mechanizmų ar specialių nacionalinio saugumo sąlygų.
Tačiau net ir neturėdama tiesioginės kontrolės valstybė taptų finansiškai suinteresuota bendrovės augimu. Tai reikštų gerokai glaudesnį santykį nei įprastas reguliuotojo, mokesčių rinkėjo ar viešųjų paslaugų kliento vaidmuo.
JAV valdžiai vis labiau rūpi pažangiausių DI modelių keliama rizika: galimas panaudojimas kibernetinėms atakoms, poveikis darbo rinkai, didžiulės duomenų centrų statybos ir nacionalinio saugumo klausimai. Būtent šiame kontekste valstybės nuosavybės dalis galėtų tapti ne tik finansine investicija, bet ir politinio bei strateginio ryšio priemone.
„OpenAI“ struktūra jau ir taip nėra įprasta
„OpenAI“ nėra paprasta viešai prekiaujama technologijų korporacija. Bendrovę sudaro ne pelno siekianti „OpenAI Foundation“ ir pelno siekianti „OpenAI Group PBC“ – viešosios naudos korporacija.
„OpenAI Foundation“ valdo pelno siekiančią grupę, o pati „OpenAI Group PBC“ turi derinti komercinius tikslus su viešosios naudos misija. Viešai kol kas nėra žinoma, kuriai konkrečiai šios struktūros daliai būtų priskirtas galimas JAV vyriausybės paketas ir kokias teises jis suteiktų.
Būtent todėl kalbos apie 5 proc. paketą kelia tiek daug klausimų. Ar tai būtų finansinė investicija? Ar valstybė gautų balsavimo teisę? Ar pajamos būtų nukreiptos į specialų fondą ir vėliau dalijamos visuomenei? Kol kas atsakymų nėra.
Kol kas – tik ankstyvas scenarijus
Svarbiausia nepamiršti, kad šis planas nėra oficialiai patvirtintas. FT praneša apie ankstyvas diskusijas, o ne apie baigtą susitarimą ar paskelbtą vyriausybės sprendimą.
Tačiau vien tai, kad toks modelis apskritai svarstomas, daug pasako apie naują dirbtinio intelekto eros etapą. Pažangiausi DI modeliai vis mažiau vertinami vien kaip privatūs technologijų produktai. Jie tampa strategine infrastruktūra, susijusia su ekonomika, saugumu, geopolitika ir visuomenės gerove.
Klausimas jau nebėra vien, kuri bendrovė sukurs galingiausią dirbtinį intelektą. Vis svarbiau tampa ir tai, kam priklausys jo kuriama vertė.
„OpenAI“ ambicijos auga, tačiau finansiniai skaičiai kelia klausimų
Galimas JAV vyriausybės akcijų paketas „OpenAI“ galėtų tapti ne tik strateginiu, bet ir finansiniu sprendimu. Bendrovei reikia milžiniškų sumų naujų modelių kūrimui, talentų pritraukimui ir vis didesnės skaičiavimo infrastruktūros plėtrai. Todėl glaudesnis ryšys su Vašingtonu jai reikštų ne vien politinį svorį, bet ir papildomą stabilumo signalą investuotojams.
Tačiau „OpenAI“ augimo istorija turi ir kitą pusę. Kaip jau rašėme anksčiau, nutekinti finansiniai duomenys parodė, kad nors bendrovės pajamos sparčiai augo, 2025 m. išlaidos galėjo siekti apie 34 mlrd. JAV dolerių, o veiklos nuostolis – maždaug 20,9 mlrd. JAV dolerių.
Tai reiškia, kad būsimas bendrovės vertinimas ir bet kokio akcijų paketo vertė priklausytų ne tik nuo DI bumo, bet ir nuo to, ar „OpenAI“ ilgainiui sugebės savo milžiniškas technologijų sąnaudas paversti tvariu verslu.
The post „OpenAI“ svarsto JAV vyriausybei perduoti 5 proc. bendrovės appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje