JAV mokslininkai pirmą kartą sukūrė sintetinę ląstelę, kuri geba atlikti beveik visą gyvybės ciklą – augti, kopijuoti DNR ir dalytis. Tyrėjų teigimu, šis proveržis gali tapti svarbiu žingsniu kuriant naujos kartos biologines technologijas, nors iki visiškai dirbtinės gyvybės dar laukia ilgas kelias.
Sukurta iš cheminių komponentų
Liepos 1 dieną JAV Minesotos universiteto mokslininkai paskelbė sukūrę sintetinę ląstelę „SpudCell“, kuri, jų teigimu, pirmą kartą geba atkartoti beveik visą ląstelės gyvybės ciklą.
Skirtingai nei ankstesni panašūs projektai, ši sistema buvo sukurta ne modifikuojant gyvas ląsteles, o „surinkta“ iš negyvų cheminių komponentų. Tyrėjai teigia, kad „SpudCell“ gali augti, kopijuoti savo genetinę informaciją, dalytis ir konkuruoti su kitomis sintetinėmis ląstelėmis.
Be to, kuriant sintetinę ląstelę, panaudotas itin mažas genetinės informacijos rinkinys. Jis siekia apie 90 tūkst. DNR bazių porų ir yra mažesnis, nei mokslininkai anksčiau laikė būtinu tokiai sistemai veikti.
Atvers naują etapą biologijoje
Iki šiol mokslininkams jau buvo pavykę laboratorijoje atkurti tik pavienes ląstelės funkcijas arba modifikuoti jau egzistuojančius gyvus organizmus. Tačiau „SpudCell“, pasak šio tyrimo autorių, yra pirmoji sintetinė sistema, kuri sujungė gyvybės procesus.
Kitaip tariant, mokslininkams pavyko sukurti ląstelę, kuri ne tik atlieka atskiras funkcijas, bet ir jas sujungia į beveik vientisą gyvybės ciklą. Tyrimo vadovė Kate Adamala pabrėžia, kad taip pirmą kartą pavyko cheminėje sistemoje atkartoti procesus, kurie iki šiol buvo siejami tik su biologiniais organizmais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmą kartą užfiksuotas procesas, iš kurio susiformavo žmogaus ląstelės
Anot jos, tai rodo, kad tokios esminės gyvybės savybės kaip augimas ir dauginimasis gali būti sukurtos ir tik iš tiksliai apibrėžtų cheminių komponentų, nesiremiant jau egzistuojančia gyva ląstele.
Tai dar ne dirbtinė gyvybė
Nors šis pasiekimas laikomas istoriniu, patys tyrėjai pabrėžia, kad „SpudCell“ dar negalima vadinti dirbtine gyvybe. Sintetinė ląstelė vis dar priklauso nuo iš išorės tiekiamų maistinių medžiagų ir molekulinių komponentų, o, remiantis tyrimu, po kelių dalijimosi ciklų dalis dukterinių ląstelių nebeperima visos genetinės informacijos. Dėl šių priežasčių sistema kol kas negali savarankiškai gyvuoti neribotą laiką.
Vis dėlto tyrėjai įsitikinę, kad sukurtas modelis gali tapti pagrindu tolesnei sintetinės biologijos pažangai. Dauguma šiandien naudojamų vaistų, cheminių medžiagų ir kitų biologinių produktų gaminami pasitelkiant natūralias ląsteles arba daug energijos reikalaujančius pramoninius procesus. Ateityje tokios sintetinės ląstelės galėtų atlikti molekulines reakcijas, kurių dabartiniai gamybos būdai apskritai neleidžia įgyvendinti.
Prie šios srities pažangos vis aktyviau prisideda ir dirbtinis intelektas – jis jau naudojamas kuriant naujas DNR sekas bei spartinant sintetinės biologijos tyrimus, kurie ateityje gali dar labiau paspartinti tokių technologijų vystymąsi.
Plačiau apie tai: Naujas DI modelis jau kuria DNR sekas – sintetinė gyvybė gali tapti realybe
The post Istorinis proveržis: laboratorijoje sukurta ląstelė atkartojo beveik visą gyvybės ciklą appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje