Nepriklausomas tyrimas parodė, kad dalis „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“ ir „YouTube“ deklaruojamų vaikų saugumo funkcijų neveikia taip, kaip teigiama. Įvertinus 86 apsaugos priemones paaiškėjo, kad daugiau nei pusė jų neatitiko tyrėjų keliamų veikimo kriterijų.
Daugiau nei pusė patikrintų funkcijų neatitiko lūkesčių
Northeastern universiteto mokslininkų, bendradarbiaujant su organizacijomis „Heat Initiative“ ir „Cybersecurity Research Center“, paskelbtoje nepriklausomoje ataskaitoje vertinta, kaip realiomis sąlygomis veikia populiariausių soc. tinklų deklaruojamos vaikų saugumo priemonės. Tyrimo autoriai analizavo „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“ ir „YouTube“ funkcijas, skirtas apsaugoti nepilnamečius nuo žalingo turinio, patyčių, privatumo pažeidimų ir kitų rizikų.
Iš viso buvo įvertintos 86 saugumo funkcijos. Vertinant atsižvelgta ne tik į tai, ar jos apskritai egzistuoja, bet ir ar veikia taip, kaip skelbia platformos, ar jas lengva pasiekti bei ar jų negalima lengvai „apeiti“. Tyrėjų duomenimis, šiuos kriterijus atitiko tik 35 funkcijos, o likusios 51 buvo pripažintos neveikiančiomis, sunkiai pasiekiamomis arba apskritai neaptiktomis testavimo metu.
„Snapchat“ – prasčiausi rezultatai
Iš tirtų platformų daugiausia iššūkių tyrėjai nustatė „Snapchat“ platformoje – remiantis rezultatais, 73 proc. vertintų saugumo funkcijų buvo priskirtos neveikiančioms arba paslėptomis. Antroje vietoje atsidūrė „Instagram“, kur tokių funkcijų dalis siekė 66 proc.
Kiek geresnius rezultatus pademonstravo „YouTube“ ir „TikTok“, tačiau ir čia problemų netrūko – atitinkamai 55 ir 50 proc. tikrintų saugumo priemonių neatitiko tirtų kriterijų. Tai reiškia, kad nė viena iš vertintų platformų nepasiekė tokio saugumo lygio, kokį deklaruoja viešuose pranešimuose.
Aptiko konkrečių saugumo spragų
Ataskaitoje pateikiami ir konkretūs pavyzdžiai, kurie, tyrėjų vertinimu, rodo, kad dalis saugumo priemonių neveikia taip, kaip turėtų. Vienas ryškiausių susijęs su „TikTok“ paieškos sistema. Atlikdami bandymus nepilnamečio paskyroje, tyrėjai nustatė, kad platforma po paieškų, susijusių su valgymo sutrikimais, savęs žalojimu ir depresija, pati pradėdavo siūlyti panašias paieškos užklausas.
JUMS GALI PATIKTI: Kaip sužinoti, kokius duomenis apie jus kaupia „Meta“?
Ne mažiau klausimų kilo ir dėl „Instagram“. Tyrėjų teigimu, ir čia pradėjus vesti su valgymo sutrikimais susijusią paiešką, platforma automatiškai pasiūlydavo tyčia iškraipytas paieškos frazes, kurias tokios bendruomenės naudoja filtrams apeiti. Paspaudus šias rekomendacijas buvo rodomas turinys, kuris turėjo būti ribojamas. Ataskaitoje nurodoma, kad tam pakakdavo vos kelių minučių.
Nuolatos aptariami pavojai taip ir neišspręsti
Soc. tinklų poveikis nepilnamečiams jau ne vienus metus išlieka viena dažniausiai aptariamų technologijų sektoriaus temų. Platformos nuolat pristato naujas saugumo priemones ir viešai skelbia apie griežtesnę apsaugą, tačiau ši ataskaita rodo, kad dalis šių sprendimų realiomis naudojimo sąlygomis vis dar neveikia taip, kaip žadama.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vien saugumo funkcijos egzistavimo nepakanka. Jei ji sunkiai randama, lengvai apeinama arba neveikia taip, kaip deklaruojama, naudotojams gali susidaryti klaidingas saugumo įspūdis. Būtent todėl, anot jų, platformų pažadai turėtų būti reguliariai tikrinami nepriklausomų ekspertų.
Šios diskusijos pastaraisiais metais persikėlė ir į politinį lygmenį. Australija jau priėmė teisės aktus, numatančius vienus griežčiausių amžiaus ribojimų soc. tinklų naudotojams pasaulyje. Tuo metu Europoje taip pat vis dažniau apie tai svarstoma – anksčiau aptarėme Danijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės sprendimus.
The post Patikrinti populiariausi soc. tinklai: daugiau nei pusė saugumo funkcijų nepasiteisino appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje