Po aštuonerius metus trukusių stebėjimų tarptautinė astronomų komanda patvirtino neįprastą atradimą – už daugiau kaip tūkstančio šviesmečių nuo Žemės aptiktos dvi itin reto tipo egzoplanetos, kurių tankis yra mažesnis nei cukraus vatos. Tyrėjų teigimu, šis atradimas gali padėti geriau suprasti, kaip formuojasi didžiosios planetos ir kodėl kai kurios jų pasižymi iki šiol sunkiai paaiškinamomis savybėmis.
Planetos, kurios yra beveik „tuščios“
Oksfordo ir Birminghamo mokslininkai patvirtino radę dvi Jupiterio dydžio planetas, stebinančias savo mase. Kaip nurodoma mokslo žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ paskelbtame tyrime, „sesės“ planetos, pavadintos TOI-791 b ir TOI-791 c, skrieja aplink F7 tipo nykštukinę žvaigždę, esančią maždaug už 1 110 šviesmečių nuo Žemės, pietiniame Skraidančiosios Žuvies žvaigždyne.
Nors abi planetos yra maždaug Jupiterio dydžio, jų tankis yra neįprastai mažas – net mažesnis nei cukraus vatos. TOI-791 b jis siekia vos 0,038 gramo kubiniame centimetre, o TOI-791 c – 0,047 gramo kubiniame centimetre. Palyginimui, Jupiterio vidutinis tankis yra maždaug 28–35 kartus didesnis.
Dėl šios priežasties atrasti dangaus kūnai priskiriami „superpūkuotų“ (angl. super-puff) planetų klasei. Iki šiol astronomams yra žinomas tik dar keturios kitos tokios sistemos.
Kuo ši sistema tokia ypatinga?
Pasak pagrindinės tyrimo autorės dr. George Dransfield iš Oksfordo universiteto, rasti dvi tokio tipo planetas vienoje sistemoje yra išskirtinis įvykis, suteikiantis galimybę geriau suprasti planetų formavimosi ir evoliucijos procesus.
Remiantis pateikta informacija, abi planetos skrieja aplink tą pačią F7 tipo žvaigždę ir spėjama, kad jos susiformavo iš to paties dujų ir dulkių disko.
Dar viena išskirtinė savybė – jų orbitos susietos vadinamuoju 5:3 rezonansu. Paprastai tariant, kol vidinė planeta aplink žvaigždę apskrieja penkis kartus, išorinė beveik tiksliai užbaigia tris orbitas. Dėl to jų gravitacija nuolat veikia viena kitą, o mokslininkai tai gali pastebėti pagal nedidelius tranzitų laiko pokyčius.
Galutinio atsakymo vis dar nėra
Kol kas mokslininkai neturi vieningo atsakymo, kodėl kai kurios milžiniškos planetos tampa tokios retos ir mažo tankio. Viena labiausiai tikėtinų hipotezių teigia, kad jos susiformavo toli nuo savo žvaigždės, kur galėjo sukaupti ypač storus vandenilio ir helio atmosferos sluoksnius. Būtent šie milžiniški dujų apvalkalai galėtų paaiškinti, kodėl planetos yra tokios didelės, tačiau kartu išlieka neįprastai „lengvos“.
Astronomų teigimu, TOI-791 sistema gali tapti vienu svarbiausių objektų, padėsiančių paaiškinti, kaip Visatoje formuojasi itin mažo tankio dujinės milžinės ir kodėl tokios planetos pasitaiko taip retai.
Siekiant tai patikrinti, mokslininkai planuoja pasitelkti Jameso Webbo kosminį teleskopą. Jo stebėjimai galėtų atskleisti atmosferų cheminę sudėtį ir padėti suprasti, ar šių planetų kilmė iš tiesų atitinka dabartines teorijas.
Toks scenarijus atrodo visiškai realus – Jameso Webbo kosminis teleskopas jau ne kartą įrodė savo galimybes. Pastaraisiais metais jis padėjo pirmą kartą užfiksuoti pašvaistes Neptūne, leido patikrinti dar Alberto Einsteino prieš daugiau nei šimtmetį numatytą reiškinį ir prisidėjo prie tikslesnių skaičiavimų, vertinant asteroido 2024 YR4 susidūrimo su Mėnuliu tikimybę.
Jei būsimi stebėjimai bus sėkmingi, teleskopas gali pateikti ir pirmuosius aiškius atsakymus apie tai, kodėl šios neįprastai „lengvos“ planetos apskritai egzistuoja.
The post Mokslininkai aptiko planetas, lengvesnes už cukraus vatą – jos keičia supratimą apie kosmosą appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje