Naujas tarptautinis DNR tyrimas meta iššūkį vienai populiariausių teorijų apie neandertaliečių išnykimą. Mokslininkai, išanalizavę paskutinių Europoje gyvenusių neandertaliečių genetinius duomenis, nerado įrodymų, kad jų populiacijos prieš išnykstant sparčiai genetiškai silpo. Tyrėjų teigimu, tai rodo, kad paskutinis jų istorijos etapas galėjo būti gerokai sudėtingesnis, nei manyta iki šiol.
Paskutiniai neandertaliečiai nebuvo tokie izoliuoti, kaip manyta
Kaip teigiama trečiadienį mokslo žurnale „Nature“ publikuotame tyrime, mokslininkai išanalizavo 27 neandertaliečių genetinius mėginius, rastus Belgijoje ir Prancūzijoje. Tyrėjai siekė geriau suprasti, kaip gyveno vienos paskutinių neandertaliečių populiacijų Šiaurės Vakarų Europoje ir ar jų genetinė būklė iš tiesų blogėjo artėjant išnykimui.
Gauti rezultatai parodė kitokį vaizdą, nei buvo tikėtasi. Anot tyrimo autorių, dauguma analizuotų neandertaliečių buvo glaudžiau susiję tarpusavyje regioniniu mastu, o jų genetiniai duomenys nerodo dažno poravimosi tarp artimų giminaičių. Tai leidžia manyti, kad šios bendruomenės nebuvo visiškai izoliuotos ir palaikė ryšius su kitomis neandertaliečių grupėmis.
Tyrėjų teigimu, šie rezultatai skiriasi nuo anksčiau analizuotų populiacijų kai kuriuose kituose Europos ir Azijos regionuose, kur buvo aptikta daugiau genetinės izoliacijos požymių. Tyrimas taip pat neatskleidė aiškių nesenos šiuolaikinių žmonių kilmės pėdsakų analizuotų neandertaliečių genome, nors tuo metu Europoje jau gyveno ankstyvieji Homo sapiens.
Tyrimas meta iššūkį senai teorijai
Viena dažniausiai minimų neandertaliečių išnykimo hipotezių teigia, kad mažos ir izoliuotos populiacijos ilgainiui prarado genetinę įvairovę, o žalingų mutacijų kaupimasis apsunkino jų išlikimą.
JUMS GALI PATIKTI: Kas nutinka žmogaus DNR po mirties? Mokslininkai turi atsakymą
Vis dėlto naujoji analizė nepateikė įrodymų, kad vėlyvųjų neandertaliečių genomuose būtų daugėję tokių genetinių problemų. Mokslininkai taip pat nenustatė, kad genetinė įvairovė paskutiniais jų egzistavimo tūkstantmečiais būtų reikšmingai sumažėjusi.
Pasak tyrimo autorių, šie rezultatai nepaneigia galimų demografinių sunkumų, tačiau verčia abejoti teiginiu, kad genetinis nykimas buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi neandertaliečių išnykimą.
Kas iš tikrųjų galėjo lemti jų išnykimą?
Nors naujasis tyrimas meta iššūkį genetinio nykimo teorijai, jis nepateikia galutinio atsakymo, kodėl neandertaliečiai išnyko maždaug prieš 40 tūkst. metų.
Tyrėjų vertinimu, jų likimą galėjo lemti kelių veiksnių derinys, įskaitant klimato pokyčius, mažėjantį gyventojų skaičių, konkurenciją dėl išteklių ir sudėtingus santykius su Europoje jau gyvenusiais šiuolaikiniais žmonėmis.
Įdomu tai, kad ankstesni tyrimai atskleidė, jog visgi dalis neandertaliečių genetinio palikimo išliko šiuolaikinių žmonių DNR.
Plačiau apie tai: Neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių genomų analizė atskleidė netikėtą modelį, kaip jų genai pateko į mūsų DNR
Taigi naujieji duomenys leidžia manyti, kad paskutiniai neandertaliečiai buvo geriau tarpusavyje susiję ir genetiškai įvairesni, nei manyta anksčiau, todėl jų išnykimo priežasčių mokslininkams greičiausiai teks ieškoti plačiau nei vien genetikoje.
The post Dešimtmečius gyvavusi neandertaliečių išnykimo teorija gali būti klaidinga: ką rodo DNR tyrimas appeared first on TechNaujienos.lt.
Šaltinis: Skaitykite visą straipsnį šaltinyje